(ir mintyse iš karto dainuoju dainelę Tiu riuuuu Tiu riu Tiu riu Tiu riuuuu)
Kai manai, kad žemė slysta iš po kojų, kai nusiteiki blogiausiam ir galvoji, kad vėl viskas bus taip, kaip buvę ir nebebus taip, kaip buvo dabar, gyvenimas tau atveria duris į dar didesnį džiaugsmą. Džiaugsmas tavęs laukė išskėtęs rankas. O tu tiesiog lėkei link jo. Ir jūs kartu.
Tiesiog nesigailiu, kad akimirkomis, kai viskas eina ne ta linkme, kuria tikėjaus, nusiteikiu blogiausiam. Nes tam blogiausiam neįvykus, galiu džiaugtis. Džiaugtis, kad viskas gerai. Kad viskas yra geriau, negu galvojau. Todėl mane ir vadini pesimiste. Kai tikiuos vis blogiausio. Baimė ir nerimas mane žudo. Bet atėjusi laimė viską nubraukia.
Pasaulis visas eina iš proto.
Skaitai naujienas ir sėdi sau šiltai susisukus į adialą. Mėgaujies žiema, kuri nė iš tolo nespindi sniegu. Geri žalią arbatą, kuria kvepia visas kambarys. Tavęs visa tai dar nepasiekė. Tikiuos, ir nepasieks. Mintys verčia mėgautis kiekviena diena. Gyvenimas vyksta šiandien. Rytojus atneš kažką naujo. Tačiau rytojaus dar reikia išlaukti. Šiandien yra šiandien. Šiandien tu šalia. Aš šalia. Mes kartu. Pasitiksiu mylimąjį grįžtant iš darbo su pilna vonia putų ir šiaip romantiška aplinka! Nes šiandien to reikia.
Taigi, kad ir kaip kartais būna sunku, bet po tamsių debesų visada išlenda saulė. Šviesk, saule, šviesk. Kuo ryškiau!
P.S. visiškas minčių išsekimas. nebesugebu suregzti kokio nors naujo diary!
P.P.S. mano mylimąją katytę teko užmigdyti. tėvams Kalėdų proga parvežiau kitą džiaugsmą. Čiaką (Norisą). Pasiutęs bele kaip. Chuliganas grynas. Tačiau visų bele kaip mylimas.
P.P.P.S. man ir mano mylimajam - metukai. jau tiek laiko mes kartu. ir kiekvieną dieną vis geriau.
Ėėėėė pamiršau papasakoti kaip prisidirbau. Karuoče :D Ketvirtas kursas man ir sugebėjau tokią nesąmonę padaryt. Turėjau 7 kaupiamą balą iš tokio dalyko, todėl nutariau neit į egzaminą, nes buvau Šilutėj tuo metu. Ko man važinėt į tą Kauną :D tik vėliau sužinojau, kad, jei neateinu į egzaminą, visas kaupiamas nusibraukia ir skola man, jei negausiu daktaro pažymos, jog tuo metu sirgau, parašysiu prašymą ir eisiu perlaikyt. Typo sudalyvausiu egzamine. Ot nesąmoningos taisyklės. Bet kiek nervų man suėdė... Nes grįžau į tėvukų miestą, nuėjau pas savo šeimos daktarę, pasakiau kaip kas, kad tą ir tą dieną sirgau, nenuėjau, reikia pateisinimo, o ji nerašo man. Sako viskas kompiuterizuota, negalima apgauti kompiuterių, kad išrašyt atgaline data tau lapelį, nežinau, kaip tau padėt. Ir ką galvojat. Apsižliumbiau iš nervų aš ten. Sakau, skola man bus... O ta toliau teisinas. Pzzzzz gi galėjo ranka parašyti lapelį, uždėt savo štampą ir tiek. O čia stumia ji. Kyšio čiuju norėjo. Nesiruošiu duot tokiai ciocei. Prieš šventes net man apsižliumbusiai nepadėjo. Varysiu Kaune registruotis į privačią polikliniką ir bus ramu. Nesąmonės tose valstybinėse. Va kaip nusivyliau. Viską susitvarkiau kitur. Kur daktarai ne stumikai!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą